Patyrinėk Kernavės archeologinius paminklus
Kernavėje šiuo metu žinoma 16 archeologinių paminklų. Spauskite žemiau pateiktas nuotraukas ir pamatysite tyrinėjimų nuotraukas iš skirtingų tyrinėjimų vietų.
Aukuro Kalno piliakalnis
Dar vadintas Barščių kalnu, Šventu kalnu, tyrinėtas 1992–1993 m. Tai centrinis Kernavės miesto komplekso paminklas. Piliakalnyje XIII-XIV a. stovėjo medinė Kernavės pilis. Kernavės apylinkes 1279 m. puolė Vokiečių ordino Livonijos šakos kariuomenė, 1365 m. rugpjūčio antrojoje pusėje pilį užėmė nuo Vilniaus su Ordino kariuomene žygiavęs Kęstučio sūnus Butautas. 1386-1392 m. Kernavės kunigaikštis buvo Jogailos brolis Vygandas-Aleksandras. 1390 m. Kernavės pilį sudegino patys gynėjai, nelaukdami, kol ją užims artėjanti Ordino kariuomenė, kurios pusėje tuomet kariavo Vytautas. Po to pilis piliakalnyje nebuvo atstatyta, o Vytauto dvaras, minimas 1398, 1409, 1429 ir 1432 m., įsikūrė, greičiausiai, Pilies kalne.
Pilies Kalno piliakalnis
Dar vadintas, Pilies kalnu, Įgulos kalnu, Piliaviete, tyrinėtas 1983–1985 m. Tai didžiausias Kernavės piliakalnis, ant kurio aikštelės viduramžiais buvo įkurta įtvirtinta gyvenvietė (papilys).
Mindaugo Sosto piliakalnis
Tyrinėtas 1979–1982 m. Tai beveik pilnai ištyrinėtas piliakalnis. Tyrinėta aikštelė buvo tankiai apstatyta, joje aptiktos maisto atsargų liekanos, ginklų radiniai. Piliakalnyje stovėjo medinės Kernavės pilies priešpilis.
Lizdeikos kalno piliakalnis
Mažiausiai tyrinėtas piliakalnis. Piliakalnyje XIII-XIV a. stovėjo medinės Kernavės pilies priešpilis. Prie šio piliakalnio buvo prisišliejusi bent nuo VI a. naudota gyvenvietė.
Kernavės-Kriveikiškio piliakalnis
Šis piliakalnis buvo aptiktas tik 1989 m. Tik 2014 m. buvo atlikti nedidelio masto tyrimai, parodę, kad šis piliakalnis nebuvo gyvenamas - aptikta tik pavienių stulpaviečių ir ugniaviečių.
Senojo Miesto vieta
„Lietuviška Troja“ buvo aptikta atsitiktinai 1986 m., remontuojant melioracinį kanalą. Šis sensacingas atradimas ir vėlesni, net devynerius metus trukę, tyrimai visiškai pakeitė supratimą apie Kernavės praeitį.
senojo miesto vieta II
1998 m. pavasarį upelio griovoje, esančioje už 200 m į šiaurę nuo Lizdeikos piliakalnio, polaidžio vandens į paviršių buvo išplauta daug XIII–XIV a., keramikos, gyvulių kaulų. Vėliau vykdytų archeologinių tyrimų metu buvo aptiktas Viršutinis Kernavės XIII–XIV a. miestas.
Kernavės kapinynas
Tyrinėtas 1990–1996 m. Tai seniausias laidojimo paminklas Kernavėje, datuojamas I tūkstantmečio pr. Kr. Jis buvo įkurtas ant kalvelės, prie pat Neries upės, o kapai aptikti vos 30 cm gylyje.
Kernavės senosios bažnyčios vieta
Kernavėje pirmąją medinę bažnyčią 1420 m. pastatė Vytautas, ji buvo perstatinėta 1522 m. ir po 1674 m. gaisro, antroji, irgi medinė, bažnyčia buvo pastatyta 1739 m., o 1933 m. kiek vakariau buvo pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia
Kernavės senovės gyvenvietė
Ši, Neries pakrantėje įsikūrusi, gyvenvietė tyrinėta nuo 1983 m. Ji su pertraukomis buvo naudojama nuo maždaug V–VI a. pr. Kr iki tol, kol čia išdygo Kernavės viduramžių miestas.
Kernavės, Kriveikiškio kapinynas
Vienas didžiausių viduramžių kapinynų Lietuvoje. Ištyrinėtoje kapinyno dalyje buvo atskleistos ypatingos laidojimo apeigos, kurios tapo vienu iš kriterijų dėl Kernavės archeologinės vietovės įtraukimo į UNESCO Pasaulio Paveldo objektų sąrašą.
Kernavės, Kriveikiškio dvarvietė
Kernavės, Kriveikiškio dvaras minimas nuo XVI a., kurį laiką klestėjęs, bet XVII–XVIII a. nuskurdęs dvaras. 1992 m. kasinėjimų metu čia buvo aptikta unikalių koklių.
Semeniškių kapinynas
Tai ilgą laiką laidojimams naudotas plotas. Manoma, kad nuo ankstyvojo geležies ar senojo geležies amžiaus pradžios čia buvo laidojami sudeginti mirusieji, apie III-IV a. pilti pilkapiai nedengintiems mirusiesiems laidoti, senoje Kernavėlės upelio vagoje buvo rastas degintinis XIII–XIV a. kapinynas, netoliese aptikta ir XVI–XVII a. kapų. Kapinynas tyrinėtas 2002, 2008–2010 ir 2013 m.
Semeniškių senovės gyvenvietė
Didelį plotą šiaurinėje Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato dalyje palei Nerį užimantis plotas. Tyrinėtas daug metų, bet nedideliais plotais, 1989, 1990, 2000, 2005, 2008, 2009, 2012, 2013 m. Šios gyvenvietės plote buvo aptikta įvairiausių laikotarpių radinių - nuo pirmųjų amžių po Kristaus iki XX a.
Semeniškių senovės gyvenvietė II
Didelį plotą šiaurinėje Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato dalyje palei Nerį užimantis plotas. Tyrinėtas daug metų, bet nedideliais plotais, 1989, 1990, 2000, 2005, 2008, 2009, 2012, 2013 m. Šios gyvenvietės plote buvo aptikta įvairiausių laikotarpių radinių - nuo pirmųjų amžių po Kristaus iki XX a. Šios gyvenvietės plote (kuris buvo apgyvendintas II–IV a.) 2017 m. buvo aptiktas ir V a. pilkapis su degintiniu vyro kapu.
Kriveikiškio kaimavietė
Dabartinės Kriveikiškio gatvės gale žvalgomųjų tyrimų metu buvo aptikta XVI–XVII a. kaimavietės pėdsakų.